Kiekvieno mėnesio tryliktą dieną Šiluvoje tradiciškai švenčiama Marijos diena. Trečiadienį į Šiluvą, kur 1608 metais apsireiškė Švč. Mergelė Marija, susirinko gausus būrys maldininkų iš įvairių Lietuvos parapijų. Iškilmėse gausiai dalyvavo ir Ukmergės dekanato, kuriam priklauso penkiolika parapijų, tikintieji. Piligriminė kelionė buvo skirta Jubiliejiniams Evangelijos žinios metams.

Ukmergiškių kelionė prasidėjo piligriminiu žygiu nuo Šilo miško iki Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos. Kaip maldininkams pasakojo prie Šiluvos juos pasitikęs dekanas Gintautas Kabašinskas, tradicija bent kelis kilometrus maldininkams eiti pėsčiomis gyvuoja nuo seno. Keliavimas procesijomis į atlaidus skatina žmonių užsidegimą bei maldingumą. Pasak dekano, tikintieji, keliaujantys į Šiluvą, mėgo eiti būriais, rikiuotis į eisenas. Paprotį kasmet organizuotai keliauti į Šiluvą paliudija Kražių kolegijos auklėtinių maldinga kelionė, apie kurią 1677 m. buvo rašoma jėzuitų pranešime Romai, ordino generolui. Kražiuose nuo 1616 m. veikusi jėzuitų kolegija buvo pasirinkusi Šiluvos Dievo Motiną savo globėja. Kolegijos auklėtiniai, mokslo metams pasibaigus, drauge vykdavo į Šiluvą padėkoti Dievo Motinai. Organizuotai į atlaidus keliaujantys maldininkai pakeliui melsdavosi, giedodavo, nešdavo kryžių, bažnytines vėliavas, altorėlius, mušdavo būgnus, pūsdavo dūdas. Tokioms procesijoms paprastai vadovaudavo parapijos kunigas, apsirengęs liturginiais drabužiais. Apie tai jau XVII a. pabaigoje mini Šiluvos klebonas kanauninkas Joakimas Skirmantas.

Organizuotą maldininkų keliavimą į atlaidus ir maldininkų procesijas skatino vyskupai Merkelis Giedraitis bei Merkelis Geišas. Kad procesijos vienu metu per daug nesusi-grūstų, vyskupas Antanas Tiškevičius 1752 m. nustatė parapijoms atskiras dienas ir keliavimo tvarką.

1866 m. okupacinė caro valdžia uždraudė bet kokias procesijas ir šis draudimas truko iki 1905 m. Pirmosios organizuotos parapijų procesijos į Šiluvos atlaidus vėl patraukė 1906 m. Jos sutraukė apie 50 tūkstančių maldininkų. Tokią kelionę aprašė Žemaitė „Kelionėje į Šidlavą“.

Ypač maldininkų kelionės į Šiluvos atlaidus įsisiūbavo Nepriklausomybės laikais. Jų ne tik niekas nevaržė, bet, atvirkščiai, jos buvo skatinamos. Kaune net įsikūrė komitetas maldingoms kelionėms į Šiluvą organizuoti. Be to, Marijos Gimimo šventė sutapo su Vytauto Didžiojo karūnavimo diena - valstybine švente, tad į Šiluvą suplūsdavo minios pėsčių ir važiuotų maldininkų.

Maldingų kelionių į Šiluvą tradicijų neįstengė išnaikinti nė sovietų okupacija. Įvyko priešingai. Valdžios draudžiamos, visaip trukdomos ir persekiojamos procesijos į Šiluvą skatino žmonių, ypač jaunimo, užsidegimą, susitelkimą, ryžtą laikytis savo tikėjimo.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę maldininkai gali laisvai keliauti į atlaidus. Procesijai į atlaidus paprastai vadovauja vyskupas. Prieš didžiuosius Šilinės atlaidus, paskutinį rugpjūčio sekmadienį, į Šiluvą eina dvi piligrimų procesijos. Viena iš Raseinių pusės, nuo Katauskių gyvenvietės, kita - iš Tytuvėnų miestelio. Pirmajai vadovauja Kauno arkivyskupas, antrajai - Šiaulių vyskupas, jose dalyvauja po kelis tūkstančius maldininkų.

Ukmergiškių būrys šįkart nebuvo gausus, tačiau dekanas G. Kabašinskas džiaugėsi, jog piligriminėje kelionėje dalyvavo visų dekanato parapijų atstovai.

Šiluvos švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčioje šv. Mišias aukojo Kavarsko parapijos klebonas Norbertas Martinkus, giedojo šios parapijos choras. Aikštėje priešais Švč. M. Marijos Gimimo baziliką vyko Rožinio malda, kuriai vadovavo Balninkų klebonas Rimantas Laniauskas ir Ukmergės dekanato parapijų Marijos Legiono nariai. Švč. Sakramento adoraciją bazilikoje vedė Pašilės klebonas Kazimieras Gražulis, katekezę - Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras Mindaugas Smetonis.

Pagrindines šv. Mišias Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje aukojo gausus būrys dvasininkų. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, taip pat kunigai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietų.

Per šv. Mišias arkivyskupo S. Tamkevičiaus paraginimu buvo meldžiamasi už Šventąjį Tėvą, jo misiją Šventojoje Žemėje, kuria jis kaip piligrimas siekia vienyti žmones, išvargintus tarpusavio nesutarimų. Taip pat prašyta Viešpaties palaimos Lietuvos reikaluose, kad žmonės atsakingai mąstytų ir darytų savo pasirinkimus. Per šv. Mišias giedojo Ukmergės švč. Trejybės parapijos choras, kuriam vadovauja Regina Ališauskaitė.

Pamokslą pasakęs arkivyskupas pastebėjo, jog gegužės 13-oji Bažnyčiai yra ypatinga diena. 1917 metais Portugalijoje, Fatimos vietovėje, įvyko stebuklas - trims piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Taip pat ganytojas prisiminė pirmųjų Kristaus mokinių persekiojimus: „Nepaisant visų prieštaravimų Bažnyčia plėtėsi, nes Dievo Dvasia buvo joje. Marija, davusi pasauliui Jėzų Kristų ir visad likusi ištikima Dievo valiai, lėmė Bažnyčios sėkmę“. Arkivyskupas palinkėjo tikintiesiems būti gyvomis vynmedžio šakelėmis, kurios visada klausytų, ką Viešpats nori pasakyti ir laikytųsi Jo valios. Ganytojas padėkojo ukmergiškiams, kurie atvyko į Šiluvą ir šventė Marijos dieną.

Taip pat arkivyskupas pakvietė visus atvykti ir dalyvauti Ligonių dienoje, kuri Šiluvoje vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Gegužės mėnesį Ligonių diena bus minima 29-ąją. 

Loreta EŽERSKYTĖ