Kovo 11-13 dienomis Klaipėdoje vyko Pranciškoniško jaunimo metinis suvažiavimas, kurio tema „ Būkim “ biški“ paprastesni ir gailestingesni“ . Ir pirmą kartą suvažiavime dalyvavo jaunimas iš Ukmergės. Kuriam buvo įdomu sužinoti kas yra pranciškoniškas jaunimas, paprastumas ir gailestingumas. Jaunimas ne tik klausėsi mokymų,  bet turėjo progą patikrinti savo gailestingumą keliaudami į tarnystes: Danės vaikų namus, slaugos namus, Onkologinį centrą, vaikų dienos centrą, ir kitur kur buvo organizatoriai numatę. Kiekvieną savaip palietė tarnystė ir buvimas bendruomenėje. Štai keletas Ukmergės jaunimo liudijimų apie įvykusi savaitgalį.

Savaitgalis Klaipėdoje su JauPra buvo nuostabus! Visi dalyviai ir organizatoriai sušildė savo paprastumu, draugiškumu ir gera nuotaika. Šių dienų mokymai, tarnystės, malda, adoracija ir ekskursija po Klaipėdos miestą buvo kupini įspūdžių, nuostabių emocijų ir Dievo veikimo. Tarnystė slaugos ligoninėje ir susitikimas su ligoniais, kurie yra mirties patale, neturintys jėgų pasirūpinti savimi ar net ištarti žodį, buvo nepamirštama patirtis. Labai sunku buvo eiti į patalpas pas senelius, kurie jaučiasi vieniši ir yra labai ligoti. Bet atėjus, pakalbėjus su jais, pamačius jų nuoširdžias šypsenas, ašaras, išgirdus jų gyvenimo istorijas, išgyvenimus ir dėkojimą už tai , kad aplankėme juos, buvo gera. Tuo pačiu ir labai skaudu, kad tokie nuostabūs žmonės gali, bet kurią akimirką palikti gyvenimą. Tokios patirtys priverčia susimąstyti apie gyvenimo laikinumą ir prasmę. Visi sutikti žmonės spinduliavo Dievo meile! Šias dienas jaučiuosi lyg jie būtų mano šeima. Supratau, kad paprastumas ir gailestingumas gyvenime yra vienos svarbiausių vertybių. Ačiū už prasmingą laiką!                                                                                                                                           

                                                                                                                                                                                                                                                                               Ingrida

Labiausiai šiame savaitgalyje patiko visų žmonių nuoširdus bendravimas ir atvirumas. Jie tiesiog bendrauja kaip su draugais ir pasitiki. Mažiau gal patiko tarnystė, nes ten būnant ir matant kokie senukai yra bejėgiai ir vieniši, tai labai paliečia ir nejaučiant akys prisipildo ašarų. Šis savaitgalis buvo įdomus, kažkas naujo su daug nuoširdumo ir emocijomis. Labai patiko!                                                                                                                  

 Silvija

Penktadienio ryta mes išvažiavome į Kauna, iš jo į Klaipėda. Kelione buvo ilga, bet su draugais ji buvo labai linksma ir nenuobodi. Nuvykę į Klaipėdą mus pasitiko Vienuolis kuris nuvežė mus į Šv. Pranciškaus Onkologijos centrą, ten susipažinome su jaunimu iš įvairiausių miestų, 12:00 vyko mišios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Toliau vyko veikla pačiame centre, pasirodė visų miestu atstovai su savo talentais. Vakare vykome į šeimas kuriuose mes nakvojome, mus nuvežė į Vinetų kaimą kur žmonės domėjosi indėnais, ir aplinka buvo indėniška, sodyboje buvo įrengtas muziejus kurį mums aprodė šeimininkai. Šeštadienį vykome į Onkologijos ligonine, kur žmonės serga labai sunkia liga – vėžiu. Buvo nedrąsu eiti ten, ir buvo baisu pasakyti kažką ne taip, ar įžeisti, bet užėjusi į palatą mane pasitiko dvi nuostabios močiutes, jos atrodė nekaip: išbalusios ir liūdnos. Kalbėjome su jomis gal 2 valandas, papasakojo mums apie anūkus ir savo jaunystę, prieš išeinant aš jas apkabinau ir viena močiutė pasakė, jog aš panaši į jos anūkę ir labai džiaugiasi, kad aš atėjau nes savo anūkės nemačius labai ilgai, pažiūrėjau i jos akis ir pamačiau laimės ašaras, buvo taip gerą matyti ją laiminga... Šeštadienio vakarą vyko adoracija, kurios metu pabuvau su savimi ir apgalvojau visą gyvenimą, daug meldžiausi ir buvau labai laiminga net nepastebėjau kaip laikas greit praėjo. Sekmadienį po rytinės maldos ir paskaitos su nuostabiomis vienuolėmis apie paprastumą teko su visais atsisveikinti, buvo labai gaila juos palikti... Esu labai laiminga, kad ten nuvažiavau, prieš išvažiuojant galvojau, kad nieko įdomaus ten nebus ir tas meldimasis atsibos, bet taip nebuvo supratau, kad bendrauti su Dievu yra labai gerą.

Žymantė