Jaunimo įspūdžiai iš Pasaulinių jaunimo dienų Krokuvoje

2016-07-20 vykau į vyskupijos dienas Varšuvoje. Tai buvo viena iš geriausių mano kelionių, kuri paliko tiek daug įspūdžių ir patirties.

           Kelionė prasidėjo Ukmergėje, atvažiavus vilniečiams . Ilipę į autobusą važiavome link Kauno, ten  sustojome pasiimti kitų bendrakeleivių. Į priekį kelionė neprailgo, Varšuvoje buvom vėlai vakare. Mus šiltai pasitiko savanoriai Šv. Bonifaco parapijoje su lauknešėliais, taip pat mūsų laukiančios šeimos. Patekau pas malonią močiutę su mergina iš Vilniaus.

           Pirmomis dienomis Varšuvoje lankėmės įžymiausiuose vietose : karališkuose Wilanov rūmuose , nuostabiame senamiestyje, Lazienki parke , nacionaliniame stadione , seime. Žaidėme orientacinį žaidimą  per visą Lazienkį parką, buvo labai smagu.

           Kitomis dienomis buvo užsiėmimai vyskupijose. Gaminome įvairius rankų darbo darbelius. Taip pat buvo labai linksmas paskutinis vakaras, kuomet visi su šeimomis vyskupijos kieme žaidėme, šokome, dainavome, vaišinomės. Buvo sunku palikti savo šeimas, naujus draugus ir išvažiuoti į Krokuvą...

      2016-07-25 atvykę į Krokuvą gavome šaunias piligrimo kuprines, kuriose buvo sudėta ko gali prireikti keliaujant ir apsigyvenome su draugėmis šaunioje šeimoje. Krokuvoje vyko Pasaulio jaunimo dienos, ten buvo dar daugiau veiklos, koncertų, žygių. Lankėmės neapsakomo grožio bažnyčiose, viena iš man labiausiai palikusį įspūdį buvo Šv. Marijos bazilika. Tiesiog netekau žado įėjusi į vidų. Labai sužavėjo jos altorius, vitražai, žvaigždėmis nusėtos lubos. Ėjome į masines mišias, po kurių vykdavo koncertai. Koncertu metu susipažindavom su kitataučiais, rinkdavome visomis kalbomis žodį

„gailestingumas“  į savo knygeles, pasidarydavome asmenukes, dainuodavome ir šokdavome. Paskutinę dieną ėjome į žygį , apie aštuonis kilometrus iki didelių laukų, kuriuose įsikūrėme ir laukėme vakarinės programos . Visą vakarą klausėmės koncerto, bendravome su kitais lietuviais, davėme interviu Marijos radijui. O ryte paskutinį trečią sykį susitikome su Šv. popiežiumi ir grįžome atgal krautis lagaminų į Lietuvą. Važiuodama atgal į Lietuvą labai džiaugiausi tuo, ką teko pamatyti, patirti ir kur teko sudalyvauti. Ši kelionė palietė širdį, ji neapsakoma ir visi patirti įspūdžiai dar ilgai, ilgai išliks mano atmintyje ir širdyje. Marija

Kelionė į Lenkiją buvo nuostabi. Ji prasidėjo Varšuvoje. Gyvenau su drauge pas močiutę, kuri mokėjo tik lenkų kalbą, susikalbėti buvo sunku, bet buvo įmanoma bendrauti. Pirmas rytas buvo labai sunkus, nes sumaišėme lietuvišką laiką su lenkišku atsikėlėme valandą anksčiau. Aplankėme labai gražų Varšuvos senamiesti, buvome gražiame sode bei rūmuose. Taip pat vyko mišios lenkiškai-lietuviškai, dainuodavome daug labai gražių giesmių. Aplankėme labai didelį parką, jame žaidėme orentacinį žaidimą. Važinėjome su autobusais, tramvajais ir traukiniais. Susipažinome su įvairiausių tautybių žmonėmis. Paskutinę dieną buvo laikas su šeima, mus pasikvietė kita šeima prisijungti prie jų nuvykti į senamiestį išgerti kavos ir suvalgyti ledų. Tuo mūsų kelionė nesibaigė, kita stotelė buvo Krokuvoje, ten gyvenome pas šeima 8 merginos, miestas labai didelis, žmonių begalybe, pasiklysti buvo labai lengva. Senamiestis taip pat labai gražus. Per pirmas atidarymo mišias susitikome su popiežiumi. Taip pat aplankėme labai daug bažnyčių kurios buvo labai gražios. Kiekvieną dieną pamatydavome vis daugiau gražių dalyku, susipažindavome su naujais žmonėmis. Paskutinę dieną praleidome lauke, buvo tobula, giedojome giesmes, vyko Vigilija, degėme žvakes. Kita stotelė Panama! Žymantė

Pasaulio jaunimo dienos, vykusios Krokuvoje, man buvo nauja, nepamirštama patirtis. Dar nesu buvusi tokio mąsto renginyje, kuris pritrauktų tiek daug tikinčių, jaunų žmonių iš viso pasaulio. Buvo nuostabu leistis į šią piligrimystę, sutikti tiek daug nuoširdžių žmonių, patirti nuotykių ir išbandymų, pajusti nepakartojamų akimirkų ir stebuklų, pažinti Lenkijos žmones, jų gyvenimą ir kultūrą. Tačiau pagrindinė kelionė man vyko širdyje, jaučiau kaip ji keičiasi. Supratau, kad mano tikslas – skleisti meilę ir daryti gailestingumo darbus kasdien. Labai sustiprino popiežiaus Pranciškaus sakyti pamokslai, juose išgirdau atsakymus į klausimus, kuriuos buvau uždavusi Dievui, lyg popiežiaus lūpomis skambėtų Dievo balsas, kuris virpėjo širdyje, jaučiau, kaip Dievas stiprina mane, naikina abejones ir dvejones. Šioje piligrimystėje įgavau vidinės stiprybės, ramybės ir džiaugsmo. Dievo man parodyti stebuklai, mane taip nustebino, kad aš dabar Juo tikrai pasitikiu ir pavedu savo gyvenimą į Jo rankas. Supratau, kad Jis geriau žino ko man reikia ir Jam nėra neįmanomų dalykų. Nors kelionėje buvo daug sunkumų ir kartais atrodė, kad nebėra nei noro, nei jėgų toliau eiti, tačiau tai tik buvo žemiški ir kūniški vargai, kuriuos atpirko begalinis džiaugsmas bendrystėje ir maldoje su visais. Tai suteikė jėgų kiekvieną dieną, tęsti šią prasmingą piligrimystę. Juk ne veltui yra pasakyta, kad žmogaus kūnas yra silpnas, bet dvasia stipri. Jaučiu, kad Dievas pripildė mano vidų malonių ir gailestingumo, esu pasiruošusi daryti daugiau artimo meilės darbų, įgauti pasitikėjimo ir drąsos, eiti Jėzaus pramintu, sunkesniu ir siauresniu keliu, tačiau kupinu džiaugsmo. Be galo esu dėkinga Jam už kiekvieną akimirką šioje piligrimystėje. Mes visi buvome nepakartojamoje bendrystėje ir vienybėje, lyg viso pasaulio žmonės būtų viena šeima. Pasaulio jaunimo dienos, tai lyg Dievo vaikų širdžių susitikimas.

Ingrida S.