Bažnyčios ir parapijos istorija

Ukmergėje pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1387 m. (viena iš pirmųjų Lietuvoje). Klebonui išlaikyti Jogaila skyrė 3 valakus žemės. Apie 1560 pastatyta nauja parapijos bažnyčia. 1655 m. Maskvos kariuomenė bažnyčią sudegino. Iki 1674 m. ji buvo atstatyta. Vėlesnė, statyta 1764 m., 1786 m., sudegė. Netrukus pastatyta laikina. Ukmergėje 1761–1773 m. veikė jėzuitų misija.

Klebono Motiejaus Šneideravičiaus rūpesčiu ir parapijiečių aukomis 1800–1820 pastatyta dabartinė bažnyčia. Jai 1813 m. priklausė šie kaimai: Baubliai, Kunigiškiai (arba Padraziai), Mažeikiai, Neprausčiai, Vareikiai. 1842 m. Rusijos valdžia bažnyčios žemes nusavino. Liko sklypas mieste ir 18 ha Mikališkių palivarkas. Parapija, priklausiusi Vilniaus arkivyskupijai, 1849 m. su dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Bažnyčia remontuota 1875 m. ir 1901–1902 metais. 1926 m. Ukmergės dekanatas priskirtas Kauno arkivyskupijai.

Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą klebono Leono Špokevičiaus rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis 1931–1935 m. bažnyčia buvo perstatyta. Ji padidinta, pristačius presbiteriją ir dvi zakristijas buvusio fasado gale. Buvusios apsidės gale pastatytas naujas fasadas su portiku. 1935 m. bažnyčią iš naujo konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas.

1985 m. bažnyčia apšiltinta. 1991 m. po bažnyčia buvo iškastas rūsys, kuriame įrengta parapijos salė.

Bažnyčia neoklasicistinė, turi baroko bruožų, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3-jų navų, dengtų cilindriniais skliautais. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventorių puošia klasicistinė varpinė. Varpinės apačia akmenų mūro, o viršus – medinis.